#5 interviu su EYOC dalyviu Tadu Dementavičiumi

Pristatome interviu su „Bartkevičiukai“ komandos nariu Tadu Dementavičiumi, kuris Europos jaunučių jaunių čempionate startuos M18 grupėje. Tadas atstovauja Kauno sporto mokyklai „Gaja“ bei orientavimosi sporto klubui „Takas“.  Tadas mokosi ir gyvena Kaune, Palemone.

– Nuo kada sportuoji orientavimosi sportą ir kas paskatino juo užsiimti?

– Orientavimosi sportą jau sportuoju 9 metus. Viskas prasidėjo, kai į klasės kabinetą atėjo dabartinė mano trenerė – Aušra Bartkevičienė. Iš pradžių šiuo sportu labai nesusidomėjau. Kam būtų smagu pasiklysti miške? Vaikščioti po pelkes? Tačiau, po kurio laiko, šį sportą pradėjo lankyti mano klasiokai, dėl to prie jų prisijungiau ir aš.

– Įsimintiniausias įvykis OS sporte?

– Įsimintiniausios akimirkos, turbūt, būtų Europos jaunučių jaunių čempionatas Baltarusijoje arba didžiausios orientavimosi sporto varžybos „Oringen“. Abejose varžybose teko susigrumti su stipriausiais varžovais, būtent jie man padaro šį sportą įdomesnį. Varžovai sudaro tam tikrą atmosferą, kurios žodžiais negalėčiau apibūdinti, tik žinau, kad nuo jos kyla šiurpuliukai.

– Kelintą kartą startuosi Europos jaunučių jaunių čempionato (EYOC) varžybose?

– Europos jaunučių jaunių čempionate dalyvausiu jau trečią kartą, tad karantinai ir keliama įtampa man nesvetimi.

–  Koks ir kur buvo geriausias tavo pasiekimas EYOC varžybose?

– Geriausiai sekėsi Baltarusijoje, prieš dvejus metus. Ilgoje trasoje užėmiau 10 vietą, estafetėse – 3 vietą, sprinte – 4 vietą.

–  Kokias naudingas pamokas išmokai dalyvaudamas EYOC?

– Svarbiausia reikia nepervertinti savo galimybių ribų ir tuo pačiu neužmigti ant laurų. Žinoti ką tu sugebi ir tiesiog „DO YOUR JOB“. Mano manymu, tai yra pagrindinės pamokos.

–  Šiais metais pirmą kartą EYOC vyks Lietuvoje. Ar jauti papildomą spaudimą šiame čempionate pasirodyti geriau?

– Tikiuosi, kad šiais metais irgi sukris kortos ir mano trasos įveikimas bus konkurencingas kitiems varžovams. Šiais metais pasisekė ir šis čempionatas vyks Lietuvoje. Jaudulys yra, bet noras ir trasos laukimas yra didesnis, aišku yra ir didelė atsakomybė, kurią sukelia namų sienos. 

–  Kaip vertini savo pasirengimą svarbiausiam šio sezono startui?

– Pamokos yra išmoktos, namų darbai atlikti, o dabar svarbiausia jų nepamiršti. Dėl įvairių traumų pasiruošimas nebuvo sklandus, protarpiais reikdavo kovoti su vėl naujai atsiradusiomis traumomis. Tai krūvis vis kisdavo, o tai privesdavo prie naujų problemų. Bet likus dviem mėnesiam iki čempionato pavyko rimčiau atsižvelgti į treniravimąsi ir dabar esu pasiruošęs priimti iššūkius iš Šilėnų miško bei Vilniaus senamiesčio.

– Kokius pagrindinius tikslus esi išsikėlęs įgyvendinti šiame čempionate?

– Pagrindinis tikslas yra įveikti trasą taip, kad po jos galėčiau tvirtai teigti, kad geriau prabėgti negalėjau. Todėl trasoje privalau užtikrintai rinktis praėjimus ir visą laiką kontroliuoti situaciją.

–  Varžybos čempionato vietovėse (Vilniaus senamiestyje ir Šilėnų miške) yra vykusios ir ankščiau. Ar esi dalyvavęs jose ir susipažinęs su vietovėmis?

– Šios vietovės nėra man labai žinomos. Esu bėgęs keletą kartų jose, tad nesakyčiau, kad turėsiu daugiau pranašumo.

–  Kurioje individualioje rungtyje jautiesi stipriausias?

– Iš trijų rungčių labiausiai laukiu ilgos miško trasos, nes man orientuotis miške labiau patinka, bet, manyčiau, kad sprintas yra mano stiprioji pusė.

–  Ruošdamasis čempionatui nemažai laiko praleidai Vilniuje, dalyvavai treniruočių stovyklose, varžybose. Kokius pagrindinius dalykus per tą laiką tobulinai?

– Stovyklose tobulinome įgūdžius su kompasu, ypač tose vietose, kur reikia ilgą laiką išlaikyti kryptį bėgant pro žalią, privirtusį mišką.

–  Ką mėgsti veikti laisvalaikiu? Ką iš tos veiklos galėtum rekomenduoti?

– Savo laisvalaikį sieju su sportu, tai, jeigu nesu treniruotėje, esu prisėdęs prie kompiuterio ar senų žemėlapių ir analizuoju artėjančių čempionatų vietoves. Taip pat, domiuosi šio žavaus sporto aktualijomis.

–  Mėgstamiausias orientacininkas (-ė)?

Algirdas Bartkevičius yra mano mėgstamiausias sportininkas, nuo tada, kai žinojau tik kelis už elitą bėgančius lietuvius ir iki dabar, kai žinau kas antrą rimtesni skandinavą. Kol kas Algirdas nėra labai aukštame pasauliniame lygyje, tačiau, esu jam labai dėkingas, kad manimi rūpinasi ir gera žinoti, kad bet kada galiu iš jo sulaukti pagalbos ar patarimų.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *